ES turi pagerinti pasaulinę branduolinę saugą

Pranešimas spaudai

Liuksemburgas, 2026 m. kovo 4 d

ES turi pagerinti pasaulinę branduolinę saugą

ES jau dešimtmečius remia pasaulinę branduolinę saugą.
Komisijai trūksta nuoseklaus ir atnaujinto strateginio požiūrio.
Auditoriai nustatė Ukrainos paskolos stebėsenos trūkumų.

Remiantis nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, Europos Komisija turėtų strategiškiau remti ES nepriklausančias šalis stiprindama jų branduolinę saugą. Nepaisant kai kurių svarbių pasiekimų, jai trūksta nuoseklaus ir atnaujinto strateginio požiūrio, o tai mažina aiškumą dėl to, kokius tikslus ES stengiasi pasiekti, ir trukdo koordinuoti finansinę paramą. Auditoriai taip pat jai negaili kritikos dėl to, kad trūko patikimo ES finansavimo prioritetų nustatymo ir stebėsenos, kuri keliais aspektais buvo nepakankama.

Niokojančios 1986 m. Černobylio ir 2011 m. Fukušimos avarijos ir Rusijos agresija prieš Ukrainą nuo 2022 m. padidino susirūpinimą dėl branduolinės saugos visame pasaulyje. Tačiau energijos paklausa toliau didėja, o branduolinė energija sudaro vis didesnę jos dalį. Istoriškai ES aktyviai skatino tarptautinį bendradarbiavimą branduolinės saugos srityje. Pavyzdžiui, ji padėjo vykdyti sudėtingą, pirmąją tokio pobūdžio veiklą, pavyzdžiui, padėjo teikiant saugaus apvalkalo konstrukciją virš sunaikinto 4-ojo Černobylio reaktoriaus, kuris buvo sugadintas dėl Rusijos karo. Nuo 2014 m. ES šalims partnerėms skyrė apie 600 milijonų eurų dotacijų mokymui, įrangai, infrastruktūrai, ekspertinėms žinioms ir remediacijai ir suteikė 300 milijonų eurų paskolą atominių elektrinių Ukrainoje saugai didinti.

„Branduolinės saugos srityje labai aiškus yra vienas dalykas: prevencija yra geriau nei padarinių šalinimas, – teigė auditui vadovavęs Audito Rūmų narys Marekas Opioła. – Nors ES tebėra svarbi pasaulinio masto veikėja bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje, ji turėtų parengti nuoseklią ir atnaujintą strategiją, kuria būtų vadovaujamasi bendradarbiaujant ir gerinant ES finansuojamų veiksmų atranką ir stebėseną.“

Srityje, kuri laikui bėgant labai keitėsi ir kurioje dalyvauja daug panašių tikslų siekiančių subjektų, tokios strategijos nebuvimas yra reikšmingas. Visų pirma, tokioje strategijoje turėtų būti nustatytos didžiausią ES veiksmų vertę turinčios sritys ir atsižvelgta į kitų suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas. Be to, joje turtėtų būti aiškiai nustatyti tikslai, kurių siekia ES vykdomoji valdžia, finansinė parama, kurią ji planuoja naudoti, ir suinteresuotieji subjektai, kurie turėtų būti įtraukti. Šiuo metu nėra strateginių gairių dėl visų Komisijos turimų priemonių, įskaitant dotacijas ir paskolas.

Antra, Komisija turėtų pagerinti ES finansuojamų veiksmų atrankos procesą. Nors jos veikla atitiko poreikius, ES nepriklausančių šalių pasiūlymai nebuvo atrinkti pakankamai skaidriai, nes nebuvo nei vertinimo balais, nei reitingavimo. Todėl sunku užtikrinti, kad ES finansavimas būtų skiriamas ten, kur jis galėtų duoti daugiausia naudos. Pavyzdžiui, iš įrodymų matyti, kad kai kuriuos veiksmus Vidurinėje Azijoje ir Irane, nors jais ir šalinama tam tikra konkreti branduolinės saugos rizika, visų pirma lėmė platesnio masto geopolitiniai aspektai.

Trečia, ES finansuojamą veiklą dažnai buvo vėluojama įgyvendinti ir kartais buvo viršytos išlaidos. Tai visų pirma pasakytina apie didelio masto statybos ir remediacijos darbus. Nors didesnės išlaidos iš dalies gali būti susijusios su jų sudėtingumu, įtakos taip pat turėjo nuolatinės finansavimo spragos ir veiklos paskatų trūkumas, o ilgalaikiam tam tikros veiklos tvarumui vis dar kyla rizika.

Galiausiai keliais aspektais Komisija galėjo padaryti daugiau, kad vykdytų priežiūrą, kaip buvo vykdoma finansuojama veikla. Vienas iš pavyzdžių – 300 milijonų eurų paskola Ukrainos atominių elektrinių operatoriaus vykdomai didelio masto programai finansuoti. Komisija nusprendė pasitikėti trečiosiomis šalimis, kad jos stebėtų ir išmokėtų paskolą, neturėdama patikinimo, kad lėšomis bus finansuojamos tik su programa susijusios paskolos gavėjo patirtos ir apmokėtos išlaidos.

Bendroji informacija

Branduolinė sauga apima branduolinių įrenginių, radioaktyviųjų atliekų ir radioaktyviųjų medžiagų vežimo saugą. 2025 m. liepos mėn. 31 pasaulio šalyje veikė 416 branduolinių reaktorių, iš kurių apie 40 % buvo senesni nei 40 metų. Dėl plataus šių technologijų paplitimo ir stipraus spinduliuotės poveikio sutrikus jų veikimui būtina imtis veiksmingų saugos priemonių.

ES veiksmai branduolinės saugos srityje, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą, grindžiami Europos atominės energijos bendrijos sutartimi (Euratomo sutartimi). Euratomo vykdomosios įstaigos ir valstybės narės yra tos pačios kaip ir ES, be to, dauguma Euratomo sutartimi grindžiamų veiksmų finansuojami iš ES biudžeto.

ES dotacijomis pagal bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonę ir Euratomo paskolomis buvo remiama įvairi veikla – nuo švietimo ir mokymo iki ekspertinių žinių teikimo ir su sauga susijusios įrangos tiekimo, infrastruktūros ir remediacijos darbų. Auditoriai tikrino ES tarptautinio bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje sistemos struktūrą, ES finansinės paramos 2014–2024 m. paskirstymą, finansavimo stebėseną ir rezultatus, pasiektus ES finansuojamomis priemonėmis branduolinei saugai Armėnijoje, Irane, Kirgizijoje, Tadžikistane, Ukrainoje ir Uzbekistane gerinti.

Specialioji ataskaita 08/2026 „Tarptautinis bendradarbiavimas branduolinės saugos srityje. Komisija tebėra svarbi pasaulinio masto veikėja, tačiau jai trūksta išsamios strategijos ir patikimos stebėsenos“ paskelbta Audito Rūmų interneto svetainėje kartu su vieno puslapio pagrindinių faktų ir išvadų apžvalga.

Contact:

ECA press office: press@eca.europa.eu