Europäischer Rechnungshof - European Court of Auditors
Iki šiol ES nepavyko paskatinti naudotis papildomomis pensijomis siekiant užtikrinti tinkamas pensines pajamas
- Bild-Infos
- Download
Pranešimas spaudai
2025 m. gegužės 21 d., Liuksemburgas
Iki šiol ES nepavyko paskatinti naudotis papildomomis pensijomis siekiant užtikrinti tinkamas pensines pajamas
- ES papildomų pensijų rinka apima beveik 50 milijonų asmenų, ji yra susitelkusi tik keliose šalyse
- Trūksta pensijų sistemų išlaidų ir grąžos skaidrumo
- Visos Europos pensijos vis dar nėra perspektyvi pensijos taupymo galimybė
ES pagal savo kompetenciją nepavyko veiksmingai remti papildomų pensijų, kurios papildo valstybines pensijas ir padeda užtikrinti tinkamas ES piliečių pensines pajamas, kūrimo, teigiama naujoje Europos Audito Rūmų ataskaitoje. ES visuomenei senėjant, Europos Komisija ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) nesugebėjo sustiprinti su užimtumu susijusių profesinių pensijų vaidmens ES šalyse ir į rinką įvesti asmeninės visos Europos pensijos produkto (PEPP). Ši ataskaita parengta tuo metu, kai Komisija, remdamasi savo santaupų ir investicijų sąjungos planais, ketina peržiūrėti profesinių pensijų fondų ir visos Europos produkto teisines sistemas, kad padidintų jų veiksmingumą ir patrauklumą.
Pensijų sistemos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant socialinę apsaugą ir stiprinant ES kapitalo rinkas. Nors už pensijas yra atsakingos pačios ES šalys, ES turi reguliavimo įgaliojimus tarpvalstybinio judumo, vartotojų apsaugos ir vidaus rinkos srityse. Kadangi daugelio ES šalių valstybinėms pensijų sistemoms kyla sunkumų išlaikyti pensijų adekvatumą, ES nustatė pagrindines profesinių pensijų fondų taisykles ir padėjo pagrindus ES masto asmeninei pensijai.
„ES šalyse, susiduriančiose su demografiniais ir fiskaliniais iššūkiais, papildomos pensijos turėtų tapti vis svarbesnės, – sakė už ataskaitą atsakingas Audito Rūmų narys Mihails Kozlovs. – Deja, nei darbdavių remiamos pensijos, nei ES masto asmeninė pensija nepateisino lūkesčių, ypač kai tai susiję su tarpvalstybine veikla. Reikia imtis papildomų veiksmų joms sustiprinti.“
Šiuo metu, nepaisant kelių Komisijos iniciatyvų, nei tarpvalstybinėms profesinėms pensijoms, nei visos Europos pensijų produktams nepriskiriamas svarbus vaidmuo ES papildomų pensijų rinkoje. Nors apskaičiuota, kad įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, valdomas turtas sudaro apie 2,8 trilijono eurų ir jos aptarnauja apie 47 milijonus darbuotojų ir pensininkų, jų tarpvalstybinė veikla tebėra sutelkta nedaugelyje šalių, kuriose darbdavių remiamos pensijos jau tradiciškai įsišaknijusios. Taip yra daugiausia dėl veiksnių, kurie nepriklauso ES kompetencijai, tačiau auditoriai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ES nustatė papildomus reikalavimus tarpvalstybiniams fondams, todėl jie atsiduria dar nepalankesnėje padėtyje.
Visos Europos pensijų produktas įsigaliojo 2022 m. kovo mėn. ir kaip perkeliamas tarpvalstybinis produktas turėtų būti alternatyva darbuotojams taupyti išėjus į pensiją. Tačiau mokesčių paskatų trūkumas ir reguliuojama 1 % išlaidų ir mokesčių viršutinė riba sumažino jo patrauklumą. 2025 m. rinkoje yra tik vienas visos Europos pensijų produktas. Iki šiol juo naudojamasi labai nedaug – mažiau nei 5 000 santaupų turinčių asmenų ir mažiau nei 12 milijonų eurų valdomo turto.
Piliečiams artėjant prie pensinio amžiaus, itin svarbu, kad jie galėtų susipažinti su išsamia informacija apie pensijas. Tačiau ES planai didinti skaidrumą pagal kapitalo rinkų sąjungą davė mažai vaisių. Vis dar trūksta informacijos apie valstybines, profesines ir asmenines pensijas, kuri padėtų asmenims suprasti, kokios bus jų bendros būsimos pensinės pajamos. Nors EIOPA ėmėsi priemonių informacijai apie profesinių pensijų sistemas gerinti, įmokų mokėtojams ir išmokų gavėjams nėra užtikrinamas visiškas skaidrumas, susijęs su atitinkamų fondų veiklos rezultatais, įskaitant išlaidas darbuotojams ir grąžą pensininkams. Tai labai svarbu, nes kai kurios pensijos priklauso nuo investicijų rezultatų, todėl profesinių pensijų fondai taip pat turi būti veiksmingai prižiūrimi. Tačiau, nepaisant pastangų, EIOPA negalėjo užtikrinti nuoseklios priežiūros praktikos visoje ES. Taip yra dėl to, kad nacionalinės institucijos menkai įgyvendina jos iniciatyvas, ir dėl minimalaus suderinimo sistemos, kurioje veikia EIOPA.
Bendra informacija
ES pensijų sistemos paprastai skirstomos į tris pakopas. Pirmoji pakopa apima valstybines ir valstybės finansuojamas pensijas, kurias papildo su darbo užmokesčiu susijusios profesinės pensijos (antroji pakopa) ir kitos asmeninės pensijos (trečioji pakopa). Profesinės pensijos – tai darbuotojams skirti pensijų kaupimo planai, kuriuos parengia darbdaviai. Yra dvi pagrindinės rūšys: nustatyto dydžio išmokų sistema ir nustatyto dydžio įmokų sistema. Nevalstybinių pensijų produktų, kuriais valdomos darbuotojų ilgalaikės ir pensijų santaupos, ekonominė svarba ES šalyse labai skiriasi. Kai kuriose jų profesinėmis pensijomis paprastai užtikrinama didesnė pensijų pajamų dalis, palyginti su valstybinėmis pensijomis. Profesinių pensijų sektorius sutelktas tik keliose ES šalyse, o tam tikrose kitose šalyje jo apskritai nėra. Pavyzdžiui, Danijoje ir Nyderlanduose profesinių pensijų įstaigų valdomas turtas arba kitos su darbu susijusios asmeninės pensijos viršija nacionalinį BVP.
Specialioji ataskaita 14/2025 „Papildomų pensijų kūrimas Europos Sąjungoje. ES veiksmai, stiprinant profesines pensijas ir kuriant visos Europos asmeninės pensijos produktą, nėra veiksmingi“ paskelbta Audito Rūmų interneto svetainėje.
Kontaktai žiniasklaidai
Audito Rūmų spaudos tarnyba: press@eca.europa.eu
Damijan Fišer, mob. tel. (+352) 621 552 224