Alle Storys
Folgen
Keine Story von Europäischer Rechnungshof - European Court of Auditors mehr verpassen.

Europäischer Rechnungshof - European Court of Auditors

2028–2034 m. ES biudžetas: auditoriai teikia nuomonę dėl naujo pasiūlymo dėl žemės ūkio

2028–2034 m. ES biudžetas: auditoriai teikia nuomonę dėl naujo pasiūlymo dėl žemės ūkio
  • Bild-Infos
  • Download

Pranešimas spaudai

Liuksemburgas, 2026 m. vasario 9 d.

2028–2034 m. ES biudžetas: auditoriai teikia nuomonę dėl naujo pasiūlymo dėl žemės ūkio

ES finansų priežiūrą atliekanti institucija pateikė savo nuomonę dėl teisės aktų projektų, kuriuos priėmus 2028–2034 m. bus reglamentuojamas ES žemės ūkis, maistas ir ūkininkavimas. Šiandien paskelbtoje nuomonėje Europos Audito Rūmai teikia Europos Parlamentui ir ES Tarybai nepriklausomų ekspertų patarimų dėl Europos Komisijos pasiūlymų dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir bendro rinkų organizavimo (BRO). Auditoriai teikia pastabas dėl būsimos BŽŪP struktūros ir įgyvendinimo, siekdami užtikrinti patikimą finansų valdymą, atskaitomybę ir ES pridėtinę vertę. Jie įspėja apie kelis rizikos veiksnius, kylančius dėl netikrumo ir aiškumo stygiaus, ir pabrėžia, kad ES finansavimas turi išlikti atsekamas.

2025 m. Komisija iš viso pasiūlė 2 trilijonų eurų 2028–2034 m. ES biudžetui, arba daugiametei finansinei programai (DFP), skirtą sumą. Europos fondas, kurio biudžetas – apie 865 milijardai eurų, būtų vienintelė didžiausia kitos DFP dalis. BŽŪP, kuri šiuo metu yra didžiausia ES žemės ūkio išlaidų programa, būtų finansuojama naujo vieno fondo lėšomis, remiantis nacionaliniais planais. Tai pirmas kartas nuo BŽŪP sukūrimo 1962 m., kai nebus įsteigtas specialus žemės ūkiui skirtas fondas. Komisijos pasiūlymas taip pat žymi didelį struktūrinį pokytį, nes juo panaikinama tradicinė pagal du BŽŪP ramsčius teikiama parama: viena skirta ūkininkams ir žemės ūkio maisto produktų sektoriui, o kita – kaimo plėtrai.

Auditoriai nustatė, kad dėl sudėtingos planavimo ir priėmimo tvarkos, taip pat dėl sudėtingesnės BŽŪP teisinės struktūros kyla rizika, kad atsiras netikrumas, todėl sumažės nuspėjamumas paramos gavėjams ir bus vėluojama panaudoti lėšas, o tai galiausiai gali pakenkti supaprastinimo tikslui. Atsižvelgdami į 2025 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento ir Komisijos pirmininkų bei Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo susitarta tam tikras Europos fondo nuostatas perkelti į BŽŪP reglamentą, auditoriai mano, kad ES teisės aktų leidėjai galėtų detaliau nustatyti atitinkamas nuostatas, kad politika būtų išsamesnė.

Tačiau taip pat gali kilti tam tikrų neaiškumų, nes bendra BŽŪP finansavimo suma bus žinoma tik po to, kai bus priimti pagal vieną bendrą fondą rengiami nacionaliniai planai. Lėšų gavėjams tai galėtų sukelti nenuspėjamumą planavimo etape dėl to, kokio finansavimo jie gali tikėtis. Taip pat gali būti sudėtinga palyginti BŽŪP išlaidas pagal dabartinę DFP su galimais asignavimais pagal kitą DFP.

Dar daugiau netikrumo kyla dėl to, kad neaišku, kurios BŽŪP intervencinės priemonės turėtų būti grindžiamos išdirbiais, o kurios – tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis, o tai gali lemti nenuoseklumą tarp ES šalių. Šiuo atžvilgiu auditoriai pabrėžia, kad atskaitomybė ir atsekamumas taip pat turėtų būti užtikrinti tais atvejais, kai intervencinės priemonės grindžiamos tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis. Visų pirma atsekamumas nuo sąskaitų iki galutinių paramos gavėjų, pavyzdžiui, ūkininkų, yra nediskutuotina sąlyga tam, kad Audito Rūmai galėtų atlikti savo vaidmenį.

Atsižvelgiant į siūlomų pakeitimų mastą ir ES šalims suteiktą lankstumą rengiant savo nacionalinius planus, sunku realiai įvertinti, kokį poveikį Komisijos pasiūlymai gali turėti nacionaliniams išlaidų asignavimams. Be to, didesnis ES šalims suteiktas lankstumas neturėtų pakenkti bendriems BŽŪP tikslams, pavyzdžiui, susijusiems su teisingomis ūkininkų pajamomis, aplinkos apsauga, klimato politikos veiksmais ir apsirūpinimo maistu saugumu, nes tai galėtų sukurti nevienodas sąlygas ūkininkams ir neigiamai paveikti sąžiningą konkurenciją ir vidaus rinkos veikimą. Siekdama sumažinti šią riziką, Komisija turės veiksmingai atlikti sustiprintą vadovavimo vaidmenį.

Bendroji informacija

Europos fondas sujungs anksčiau buvusius atskirus fondus, o ES skirtingoms ilgalaikėms politikos kryptims skirtas finansavimas bus įtrauktas į vieną nacionalinį planą kiekvienai šaliai. BŽŪP išmokos valstybėms narėms gali būti grindžiamos išdirbiais arba pasiektomis tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis. BŽŪP būtų skirtas ne mažesnis kaip 293,7 milijardo eurų biudžeto asignavimas ūkininkų pajamoms remti (tikslinė suma), o kitos BŽŪP priemonės, pavyzdžiui, kaimo plėtros programa LEADER, suteikianti galių vietos bendruomenėms, parama atokiausiems regionams ir ES mokykloms skirta programa būtų finansuojamos iš netikslinės sumos. Tarpinstituciniame susitarime siūlomas kaimo vietovių tikslas – 10 % netikslinės sumos (ne mažiau kaip 48,7 milijardo eurų dabartinėmis kainomis). Be to, pagal ES ir MERCOSUR susitarimą Komisija pasiūlė, kad nuo 2028 m. ES šalys taip pat turėtų turėti galimybę gauti apie 45 milijardus eurų iš lankstumo sumos, kad būtų patenkinti ūkininkų ir kaimo bendruomenių poreikiai.

Šiandienos nuomonė yra viena iš kelių nuomonių dėl pasiūlymų dėl DFP. Ji paskelbta anglų kalba Audito Rūmų interneto svetainėje. Vėliau bus paskelbtos redakcijos kitomis ES kalbomis. Audito Rūmai neseniai paskelbė nuomones dėl siūlomo Europos konkurencingumo fondo, programos „Europos horizontas“, DFP reglamento ir ES nuosavų išteklių; netrukus bus paskelbta daugiau nuomonių, pavyzdžiui, dėl Europos fondo, veiklos rezultatų peržiūros sistemos, priemonės „Globali Europa“, civilinės saugos mechanizmo ir programos „Erasmus+“. ES Taryba ir Europos Parlamentas prieš nagrinėdami pasiūlymus paprašė auditorių pateikti savo nuomonę.

Susiję saitai

Nuomonė dėl naujo pasiūlymo dėl BŽŪP

Contact:

ECA press office: press@eca.europa.eu