Vakarų Balkanų transporto tinklo integracija į ES vyksta pernelyg lėtai

Pranešimas spaudai

Liuksemburgas, 2026 m. birželio 9 d.

Vakarų Balkanų transporto tinklo integracija į ES vyksta pernelyg lėtai

Vakarų Balkanų šalys įsipareigojo iki 2030 m. užbaigti pagrindinį ES transporto tinklą.
Europos Komisija išmokėjo daugiau kaip 500 milijonus eurų transporto projektams regione.
ES auditoriai nustatė projektų vėlavimus, silpną stebėseną ir tvarumo problemas.

Remiantis nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, Vakarų Balkanų šalys nespės iki 2030 m. užbaigti pagrindinio Europos transporto tinklo regione, nes įgyvendinimas vėluoja ir kyla veiklos sunkumų. Pažangą stabdo nebrandžių projektų atrinkimas ir priežiūros trūkumai. Nors audituoti projektai atitiko junglumo prioritetus, ES paramos stebėsena, atskaitomybė ir matomumas yra nepakankami, taip pat išlieka vėlavimai ir tvarumo problemos.

Vakarų Balkanų šalys – Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas *, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija – yra ES plėtros politikos centre. ES remia jų transporto, energetikos ir kitus sektorius pagal Vakarų Balkanų investicijų programą (VBIP) – strateginių investicinių projektų rengimo, atrankos ir finansavimo platformą. Nuo 2015 m. iki 2025 m. vidurio Komisija transporto projektams išmokėjo 527 milijonus eurų kaip pagrindinį įnašą į VBIP, kuria siekiama spręsti nepakankamo infrastruktūros išvystymo regione problemą ir šią infrastruktūrą sujungiant su pagrindiniu Europos transporto tinklu.

„Kalbant apie ES plėtrą, gerai išvystyta infrastruktūra yra žingsnis pirmyn siekiant atitikti bloko narystės kriterijus. Vakarų Balkanų transporto projektai vykdomi per lėtai, kad šį dešimtmetį regionas būtų sujungtas su ES, – teigė už ataskaitą atsakinga Europos Audito Rūmų narė Laima Andrikienė. – Komisija turėtų gerinti projektų atranką, stebėseną bei tvarumą ir didinti ES finansuojamų transporto projektų matomumą regione.“

Auditoriai nustatė projektų atrankos trūkumų, ypač susijusių su jų brandumu, kas lėmė reikšmingus įgyvendinimo vėlavimus. Projektas yra brandus, t. y. parengtas įgyvendinti, kai parengiamasis darbas yra baigtas ir atnaujintas. Tačiau projektai dažniausiai buvo pradedami vėluojant 17 mėnesių. Be to, gerokai – daugiau kaip dvejus metus – vėlavo daugelio projektų įgyvendinimas.

Komisija turi mažai galių užtikrinti, kad įgyvendinimas būtų vykdomas laiku, nes jai trūksta veiksmingų procedūrų vėlavimams stebėti ir ES paramos tvarumui bei matomumui užtikrinti. Pavyzdžiui, jai nepavyko surinkti informacijos apie jos finansuojamų transporto koridorių užbaigtumo lygį arba apie tai, ar transporto tinklai atitiko ES standartus. Ji pasitikėjo finansų institucijomis, kad jos prižiūrėtų projektus, nors kartais jų darbas buvo nepakankamas. Dėl to kai kuriais atvejais ji pervedė lėšas, viršijančias projektų pažangą pagrindžiančias sumas. Be to, keliais atvejais VBIP dotacijos, kuriomis siekiama suteikti ES pridėtinę vertę ir pritraukti papildomų lėšų, nebuvo būtinos finansavimui užtikrinti, nes paskolų sutartys buvo pasirašytos prieš pateikiant paraiškas dėl dotacijų. Tai sukėlė „nereikalingos paramos“ efektą, nes investicijos būtų įvykusios ir be dotacijų. Taip pat daugumoje dotacijų paraiškų pateiktos išlaidų sąmatos nėra pakankamai detalios, todėl sunku įvertinti, ar jos yra pagrįstos.

Auditoriai taip pat abejoja dėl kelių projektų tvarumo, pavyzdžiui, dėl lėšų tęsti investicijas trūkumo ir nepakankamos priežiūros. Vieno projekto atveju geležinkelio būklė audito metu buvo blogesnė nei prieš projekto pradžią. Kitu atveju tunelis nebuvo sujungtas su keliu. Trečiame projekte geležinkelio bėgiai baigėsi pasienyje.

Apibendrinant galima teigti, kad VBIP padeda plėsti pagrindinį Europos transporto tinklą. Pradėta daug projektų, o auditorių patikrinti projektai atitinka Vakarų Balkanų ir ES junglumo prioritetus. Vis dėlto duomenys rodo, kad pažanga siekiant iki 2030 m. įgyvendinti visus pagrindinio Europos tinklo standartus yra lėta.

Bendroji informacija

VBIP veikia ir kaip forumas, kuriame keičiamasi investicijų poreikių analize, ir kaip derinimo mechanizmas, kuriuo ES dotacijomis sudaromos palankesnės sąlygos gauti paskolas. Jo konkretus tikslas transporto sektoriuje – gerinti susisiekimą regione ir tarp Vakarų Balkanų ir ES. ERPB ir EIB valdo paramos teikėjų įnašus per bendrą fondą. Komisija suteikė didžiąją finansavimo dalį – 899 milijonus eurų, arba 86 % visos sumos, kuri nuo 2015 m. buvo pervesta į fondo sąskaitą – šešiems sektoriams, įskaitant transportą. Auditoriai patikrino 12 transporto (kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų) projektų, kurių vertė 341,6 milijono eurų, ir nagrinėjo, ar jie davė apčiuopiamų rezultatų Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove*, Šiaurės Makedonijoje ir Serbijoje.

Specialioji ataskaita 16/2026 „Vakarų Balkanų investicijų programa. Teikiant ES paramą tenkinami junglumo poreikiai, tačiau integracija į pagrindinį transporto tinklą vyksta lėtai“ paskelbta Audito Rūmų interneto svetainėje kartu su vieno puslapio pagrindinių faktų ir išvadų apžvalga. Birželio 30 d. Audito Rūmai šia tema surengs konferenciją su ES institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais.

*Kosovo pavadinimas nekeičia pozicijos dėl statuso ir atitinka JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

Contact:

ECA press office: press@eca.europa.eu